- vajoti
- 1 vajóti, -ója, -ójo tr. KBII199, KGr121, K, Š, Rtr, BŽ97, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, P.Skar; R213, MŽ, MŽ284, N, SchL140, L 1. versti lakstyti, varinėti, vaikyti, gainioti: Pamatėm, kad žąsis kas vajója po kiemą Mžš. Nevajók po sodas Lk. Ko teip vajóji gyvolius, kaip koks žvėris, ar nė širdies neturi? Brs. | prk.: Piktumą vajója (pyksta) Aps. | refl.: Balandininkas, kurs su balandžiais vajójas KII222. 2. versti pasišalinti, vyti šalin, baidyti: Vajója nuo ežero vaikus Vad. Stipresnioji [bičių motyna] įnirtusi vis ją vajo[ja] teip, jog tankiai abidvi pro išlekamąją skylelę it pulte išpula S.Dauk. 3. vytis, gaudyti, persekioti: Bėgančiuosius vyti, vajóti KII79. Tas šuo pradėjo tuos žąsiukus vajót Jrb. Kurtyčiai margieji (margiejie KlvD293) zuikius vajojo N340. Kad [voras] musę sutinka, vajoti apninka, neveiza, kad šaukia, į tinklą traukia D103. | refl. tr., intr. K, KA65, Š, NdŽ: Su neprietelium šaudytis, gainiotis, vajótis KII111. Itai tokis atvožnas kiškis, kad varną vajójasi Dv. Jis jį vajojos vajojos ir nesugavo Gr. Žuvys vajójas (bėginėja, neršia) vandenyje KII195. ║ Sut žaisti gaudynių: Vajonė, vajojamasis žaislas SD63. | Kruopas kruopą vajo[ja] S.Dauk. 4. Šts stengtis įgyti, siekti ko: Pinigus godžiai bevajodami dūšias pagadino brš. 5. pučiant judinti, nešioti: Dabar vėjai jūrų smiltis nei sniegą šen bei ten vajoti pagavo Kel1881,287. \ vajoti; išvajoti; pavajoti; parvajoti; privajoti; suvajoti; užvajoti
Dictionary of the Lithuanian Language.